Nuo laktozės iki vištienos baltymų: ko netoleruojate jūs?

Nuo seno žinome, kad tam tikri maisto produktai ir, žinoma, jų paruošimo būdai gali neigiamai veikti mūsų sveikatą, tačiau, pasirodo, nepageidaujamą poveikį organizmui gali daryti ir visuotinai sveiku pripažįstamas maistas.

Alergija ar netoleravimas?
Alergija maistui – viena iš nepageidaujamų žmogaus organizmo reakcijų į maisto produktus. Klasikinė alergija maistui, pavyzdžiui, riešutams ar vėžiagyviams, paprastai pasireiškia greita ir stipria imunine reakcija suvalgius alergizuojančių produktų. Šiai alergijai būdinga ryški odos reakcija – bėrimas, niežėjimas, tinimas, – taip pat alerginė sloga, čiaudulys, pykinimas ar viduriavimas, silpnumas. Visada egzistuoja tiesioginis ryšys: alergija pasireiškia suvalgius atitinkamo maisto po keliolikos minučių, rečiau – po kelių valandų. Tam tikrais atvejais žmogui pakanka prisiliesti prie tam tikro produkto ar paprasčiausiai įkvėpti jo garų.
Tiesa, alergologai seniai pastebėjo, kad didesnės dalies žmonių, besiskundžiančių alergijos simptomais, nevargina tikroji, t. y. klasikinė, alergija. Tam tikros organizmo reakcijos į dirgiklius yra maisto netoleravimo išraiška. Taigi, jeigu išgėrėte stiklinę pieno ir jaučiatės apsunkę, jums pučia pilvą, o gal skauda galvą, greičiausiai nesate alergiškas, bet netoleruojate laktozės.
„Jeigu netoleruojate laktozės, vadinasi, jūsų organizmas nesintetina fermentų, kurie virškina laktozę. Tačiau gali būti ir taip, kad jūs geriate pieną be laktozės, bet organizmo reakcija išlieka ūmi ir nemaloni, sakykime, jus beria, sloguojate. Tuomet greičiausiai kenčiate ne nuo laktozės netoleravimo – esate alergiški pieno baltymams“, – aiškina įstaigos „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė.
Maisto netoleravimo požymiai pasireiškia per keletą valandų po valgio ir gali trukti kelias ar net keliolika valandų. Retais atvejais nemalonūs pojūčiai kamuoja žmogų net kelias paras.

Dažniausi alergenai
Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyta 14 pagrindinių maisto alergenų, kurie dažniausiai sukelia alergiją ar netoleravimą:
* glitimo turintys javai (kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, speltos, kamutai ar jų sukryžmintos atmainos) ir jų produktai;
* vėžiagyviai ir jų produktai;
* kiaušiniai ir jų produktai;
* žuvys ir jų produktai;
* žemės riešutai ir jų produktai;
* sojų pupelės ir jų produktai;
* pienas ir jo produktai (įskaitant laktozę);
* riešutai;
* salierai ir jų produktai;
* garstyčios ir jų produktai;
* sezamų sėklos ir jų produktai;
* sieros dioksidas ir sulfitai;
* lubinai ir jų produktai;
* moliuskai ir jų produktai.
Ženklinimo etiketėse šių alergenų galite rasti sudedamųjų dalių sąraše. Dažniausiai jie būna paryškinti, kad žmonės, kenčiantys nuo įvairių alergijų, galėtų lengviau atskirti vartotinus produktus nuo nevartotinų. „Tai tėra pagrindiniai alergenai, kurie nemalonias organizmo reakcijas sukelia dažniau nei kiti. Tačiau tai dar nereiškia, kad jie sukels alergiją ir jums. Alergiją ar maisto netoleravimą gali žadinti bet kuris maisto produktas, pavyzdžiui, vištų krūtinėlės dėl jose esančių baltymų ar net bulvės. Atminkite, kad nėra tokio produkto, kuris tiktų visiems ar lygiai taip pat visiems būtų blogas. Netinkami gali būti tik maisto produktų ruošimo būdai ar jų vartojimas. Pavyzdžiui, visi žinome, kad blogai yra gruzdinti, ilgai kepti keptuvėje ar pervirti daržoves, nes tada jos netenka didelės dalies vitaminų ir mineralų. Taip pat savaime suprantama, kad negerai yra vartoti daug cukraus ar druskos, tačiau visa kita – labai individualu, ir čia nėra visiems galiojančių taisyklių“, – teigia R. Bogušienė.

Energija – geriausias rodiklis
Nežinodami ir dažnai vartodami netoleruojamus maisto produktus ilgainiui sukeliame įvairių organizmo reakcijų, suaktyviname lėtinių ligų vystymąsi, apsunkiname jų gydymą, išsekiname imuninę sistemą. Todėl žinoti, kas kenkia jūsų sveikatai, – didelis pranašumas.
„Jeigu jūsų nevargina klasikinė alergija maistui, tačiau pavalgę jaučiatės apsunkę, pučia pilvą, skauda galvą, galite atlikti maisto netoleravimo testą. Tiesa, turite žinoti, kad ir jis visko neparodys 100 procentų. Kitas klausimas – ar išgirdę, kad jums galima valgyti, sakykime, tik veršieną, ėrieną, morkas ir žiedinius kopūstus, taip ir darysite? Mano patarimas būtų neskubėti ir visų pirma įsiklausyti į savo organizmo siunčiamus signalus, kokie produktai jums patinka ir tinka, o nuo kokių jaučiatės negerai“, – sako R. Bogušienė.
Atsisakę maisto produktų, kurie sukelia bet kokias neigiamas organizmo reakcijas, net jeigu jie yra visuotinai pripažinti kaip palankūs sveikatai, pajusite didelį palengvėjimą ir visų pirma energijos antplūdį. „Mes turime būti nuolat kupini energijos. Tai – svarbiausias sveikatos, tinkamos mitybos ir deramo gyvenimo būdo rodiklis. Visų dirbtinių energijos šaltinių nauda greitai išsenka – kiek mes galime gerti kavos ar energinių gėrimų? Valanda, kita ir vėl jaučiamės išsekę. Tuomet griebiamės šokolado ar kitų saldumynų. Jeigu mityba – tinkama, gyvenimo būdas – deramas, stiprių energijos svyravimų neturėtų būti. Energijos turėtume turėti pakankamai“, – tikina pašnekovė.
Pasak specialistės, tinkamai sureguliuoti savo mitybą nėra sunku. Visų pirma reikia noro ir meilės sau. „Jeigu mylite save, norite sau gero, nevartosite netinkamų produktų. Rinksitės tai, kas palanku būtent jūsų organizmui, ir tik tiek, kiek reikia“, – teigia R. Bogušienė.

Maisto netoleravimo simptomai:
* skrandžio veiklos sutrikimai;
* pilvo spazmai;
* viduriavimas;
* nuovargis;
* išsekimas;
* galvos skausmai;
* tynimas;
* burnos sausumo pojūtis.

Alergijos maistui simptomai:
* bėrimas;
* niežulys;
* dilgėlinė;
* tinimas.

 

Žurnalo „Savaitė“ medžiaga

Autorė Judita LAVINIENĖ